| Seminarijos piligrimin kelion Gailestingumo ventov
Gegus 5 dien, atsiliepdama Lietuvos Vyskup raginim gilintis Dievo Gailestingum, visa seminarijos bendruomen su vadovybe ir dvasios tvu prieakyje isireng piligrimin kelion Gailestingumo ventov, tuo bdu nordama prisidti prie paskelbt Gailestingumo met paminjimo. Piligriminis ygis prasidjo nuo Faustinos namelio Antakalnyje, kuriame t nam priirtojas, ponas Petras Mackla papasakojo mums apie Faustinos regjimus ir gyvenim. Šioje vietoje seseriai Faustinai Jzaus buvo padiktuota Gailestingumo vainiklio malda. Dkingumo u tai enklan 15 val. buvo sukalbtas gailestingumo vainiklis, kuris t valand ia kalbamas kasdien. Vliau visi jome Auros Vartus, pakeliui melsdamiesi roin. Auros Vartuose, prie Gailestingumo Motinos koj sugiedojome Marijos litanij. Po to aplankme Gailestingojo Jzaus seseris, sikrusios name, kuriame gyveno dailininkas Eugeniusz Kazimierowski ir pal. kun. Mykolas Sopoko. Ses. Maja papasakojo mums apie sesers Faustinos ir kunigo Sopokos susitikim, bei apie paveikslo tapymo sunkumus. Pabaigoje sukalbjome Gailestingumo litanij. Po to aplankme v. Mykolo (dabar Banytinio paveldo muziejus) banyi, kurioje pirmiausia kabjo is paveikslas. Ten ponas Pranas Morkus papasakojo apie paveikslo istorij, apie jo nuolatines keliones i vienos vietos kit, bei apie Gailestingumo kulto plitim. Piligrimyst vainikavo v. Miios Gailestingumo ventovje, kurias aukojo seminarijos rektorius kun. ydrnas Vabuolas, ugdytojas Jurgis Vitkovski, seminarijos dvasios tvas kun. Rimgaudas Šilys. Visi dkojo u paaukimo dovan, meld jg ir stiprybs eiti paaukimo keliu. Kun. ydrnas savo pamoksle kviet bti drsiais Kristaus liudytojais pasaulyje, nebijaniais pavoj ir sunkum, tokiais kaip v. ses. Faustina ir pal. kun. Mykolas Sopoko.
Diakon piligrimin kelion Rom
Gegus 6 dien Vilniaus Šv. Juozapo kunig seminarijos diakonai Mindaugas Grenda, Stanislav Valiukevi, Arnas Kalpakovas ir Moz Mitkeviius drauge su seminarijos rektoriumi kun. ydrnu Vabuolu ivykome piligrimin kelion Rom. Apie Aminj miest - Rom - galima kalbti labai vairiai: pradedant antikos didyb menaniaiss imperatori rm griuvsiais ir baigiant k tik ikeptos picos aptarimu. Mums, inoma, domu ir viena ir kita, taiau piligrimysts Rom tikslas buvo visai kitoks. Vykome Visuotins Banyios ird... Turbt nra kitos vietos pasaulyje, kur taip paprastai galima tiesiog savimi igyventi vis ekleziologijos kurs. Sudtingos dogmins formuluots nejuia virsta tikrove. Pavelgus diding banyi lubas nesunkiai galima pasinerti dangikosios Banyios apmastymus. Vss mozaikiniai grindiniai vl grina emikosios Banyios gretas. Turist urmuliai visada primins, jog esame keliaujanios Banyios dalis. Piligrim minios, besiaukianios ventj globos ir utarimo, liudija utarianiosios Banyios ym. melstos katakomb sienos, menanios pirmj krikioni laikus, skelbia apie tikinij drs ir itikimyb Kristui.
Roma i ties yra aminas miestas, jame dingsta laiko suvokimas. Viskas ia pat, taip arti, taip autentikai. Rodos, kad apatalai dar vakar ia skelb tikjimo ipainim ir vent Eucharistij. ia savaime igyveni tai, jog esi Kristaus Banyios narys, Visuotins Banyios, kuri jau Sekmini dien diaugsi Šv. Dvasios iliejimu, narys. ia gali pajusti Banyios visuotinum. Meldiantis prie v. Petro kapo suvoki, k reikia, jog Banyia pastatyta ant apatal pamato. Hierarchins Banyios ym atsiskleid visai kitoje viesoje, kai Vatikano aiktje alia kit kalb nuaidjo ir lietuvikasis popieiaus Benedikto XVI-jo pasveikinimas, o suteiktas palaiminimas ireik popieiaus tvik rpest visais jam pavestaisiais.
Roma i ties ypatinga vieta. Nepaisant moni vairovs, nuolatini grsi, prekybos erzelio, kultros tirtumo ir meno vertybi gausos, visa aplinka pulsuoja nenusakoma harmonija ir ramybe. Rodos viskas tarpusavyje dera. Galiausiai pamatai, kokia gi vairi ta ms Banyia, koks graus tas nevienodumas, kaip nuostabiai Dievas kiekvienam paveda ypating misij, kaip visus suburia vieningai savo Banyiai. Ir mes, keli piligrimai i Vilniaus v. Juozapo seminarijos, galjome prie viso to prisiliesti. Bent trumpam...
Btinai turiu tarti kelet odi apie Villa Lituania, o ypa Popieinje v. Kazimiero lietuvi kolegijoje gyvenanius brolius lietuvius, kurie nuoirdiai mumis rpinosi, kuri dka Romoje jautms it namuose.
Norisi padkoti visiems, kieno dka turjome galimyb igyventi tai, kas palieka ym ir kakaip palengva takoja ms ateit. Telaimina juos visus Dievas!
Baigiamieji VI kurso egzaminai v. Juozapo kunig seminarijoje
Gegus 25 d. seminarijos etokams atjo „paskutinij“ ibandym metas - baigiamieji egzaminai ir diplomini darb gynimas. Diena prasidjo Šventosiomis Miiomis kuri metu visa seminarijos bendruomen meldsi u etakursius, praydama jiems Dievo globos ir iminties. Sintezs egzamino met etojo kurso studentai galjo patikrinti savo inias sukauptas per visus studij seminarijoje metus ir jas pademonstruoti egzamin komisijai. Antroji egzamin dalis - tai rato darb gynimas. Šiemet iam ibandymui ryosi ir j skmingai veik du etojo kurso studentai ir vienas prajusi met absolventas.
Šiais metais savo diplominio rato darbus apsigyn ir teologijos bakalaurus gijo:
- Diak. Moz Mitkeviius, para ir apgyn diplomin darb „„Meils himno“ (1 Kor 12,31-14,1a) egzegez ir teologija“;
- Diak. Edgaras Vegys, para ir apgyn diplomin darb „Laisvs aspektas mogikuosiuose veiksmuose“;
- Diak. Mykolas Sotnienka, para ir apgyn diplomin darb „Magnificat (Lk 1, 46-55) egzegez ir teologija“.
Visa seminarijos bendruomen nuoirdiai sveikina naujuosius teologijos bakalaurus ir linki toliau gilintis tikjim, kad bt visuomet pasireng tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiam apie juose gyvenani vilt (plg. 1 Pt 3, 15).
Klier. Robertas Moisevi |